Vandens telkiniai yra dinaminės sistemos, kurios yra veikiamos žmogaus veiklos, tad nuolatinis vandens telkinių būklės stebėjimas ir būtinas. Tradiciniais metodais gaunami vandens kokybės parametrai yra tikslūs, tačiau reikalauja daug laiko ir žmogiškųjų išteklių, dėl to matavimai atliekami kelis kartus per šiltąjį sezoną. Pasitelkus palydovinius duomenis galime gauti dažnesnius, dideles teritorijas apimančius duomenis, kurie padeda stebėti vandens parametrų kitimą laike ir erdvėje.
Figure 1. Lakes data.
Šiame puslapyje pateikiama informacija apie daugumą Lietuvos, Latvijos ir Estijos ežerų ir tvenkinių, didesnių nei 50 ha. Duomenys sumodeliuoti pagal optinio Sentinel-2 palydovo (gardelės dydis 10 m 440-665 nm bangos ilgiuose ir 20 m 700-870 nm bangos ilgiuose) duomenis, kuris virš Baltijos šalių praskrenda kas 2-3 dienas. Informacija apie vandens ,,žydėjimą“ ir chlorofilo koncentraciją gauta iš palydovo pritaikius giliaisiais neuroniniais tinklais paremtą modelį. Sumodeliuoti duomenys apima 2017-2021 m. laikotarpį, o in situ matavimai, surinkti Lietuvos Aplinkos apsaugos Agentūros, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro ir Estijos aplinkos apsaugos agentūros, apima 2015-2021 m. laikotarpį.
Kodas ir papildoma informacija prieinami Github talpykloje. Duomenys prieinami remiantis MIT licencija.
Projektas buvo iš dalies finansuotas VU Mokslo skatinimo fondo jaunųjų mokslininkų tyrimų projekto (tyrėjai: Dalia Grendaitė, Linas Petkevičius, Nr. MSF-JM-7/2021).
Daugiau pasiteirauti:
Dalia Grendaitė,
Chemijos ir geomokslų fakultetas,
Vilniaus universitetas,
dalia.grendaite@chgf.vu.lt
Linas Petkevičius, Matematikos ir informatikos fakultetas, Vilniaus universitetas, linas.petkevicius@mif.vu.lt